Šiais laikais, kai žiniasklaida kasdien skelbia faktus apie užpuolimus gatvėje, į kovos menų klubus žmonės dažnai eina ne noro tapti profesionaliais kovotojais vedami, o trokšdami išmokti apsiginti. „Tik nereikia greitai tikėtis rezultatų“, – iš karto perspėja Vilniuje įsikūrusio savigynos klubo „Tornado“ vadovas ir Lietuvos taekvondo rinktinės vyriausiasis treneris Žymantas Bražiūnas.
„Reikia ilgai dirbti“
Nemažai atvykusiųjų į klubą Žymantas nuliūdina. „Nesitikėkite, kad per keletą mėnesių tapsite nenugalimais kovotojais“, – sako treneris naujokams. Anot jo, per du tris mėnesius išmokti savigynos meno neįmanoma. „Tuo tikėti – tas pats, kaip tikėti piliulėmis, kurias išgėręs per tris dienas numesi dešimt kilogramų svorio, – tikina treneris. – Reikia dirbti. Tik daug treniruodamasis gali išmokti apsiginti“. Ne vienas, tikėjęsis greito rezultato, nusivilia ir nelanko treniruočių. „Arba ateina kartais tokie „gatviniai“ ir mano, kad juos greitai išmokysiu muštis, – pasakoja treneris. – Pradedame daryti įvairius pratimus, o jie piktinasi: „Kokiomis nesąmonėmis čia užsiiminėjame – darykim, ką reikia!“ Sunku tokius būna įtikinti, kad norėdamas gerų rezultatų, privalai ilgai treniruotis“.
Svarbiausia – psichologinis veiksnys
Didžiausia bėda, anot Žymanto, yra tai, kad ne kiekvienas, regis, puikiai perpratęs savigynos ir kovos veiksmus, pakliuvęs į konfliktinę situaciją, sugeba apsiginti. Įsijungia psichologinis stabdys, žmogų sukausto baimė ir jis tiesiog pamiršta, kaip reikia elgtis.</div>
<div>Baimė griebtis kovos veiksmų, anot Žymanto, dažnai kyla ir dėl teisinės sistemos spragų – „Taiklus smūgis koja į žandikaulį – ir viso gero! — žmogų „išjungti“ galima per sekundę. Tačiau jei jis nuo stipraus smūgio parkritęs niekada nebeatsikels, teisme bus sunku įrodyti savo teisumą. Teisinė sistema tokia sudėtinga (ne tik mūsų šalyje), kad beveik neįmanoma bus įrodyti, kad gyneisi, o ne pats puolei“, – aiškina taekvondo treneris.
Reikia būti budriam
Savigyna prasideda ne nuo kovos veiksmų, o paprastesnių dalykų. „Reikia vengti konfliktinių situacijų, – pabrėžia treneris. — Vakare ar naktį einant gatve reikia būti budriam – nereikia pamiršti, kad bet kada iš už kampo gali iššokti chuliganas. Juk labai dažnai žmogų užpuola, kai jis to visai nesitiki“.
Suprantama, treneris neslepia, jog gyvenime pasitiako ir tokių situacijų, kad net ir tam, kuris yra perpratęs savigynos meną, geriausia bėgti. „Jei prieš tave išdygsta trys vyrai su peiliais, net ir puikiai įvaldęs kurį nors kovos menų, pries juos būsi bejėgis,- sako Žymantas. – Tada belieka kuo greičiau sprukti“.
Tai, ką dažnai matome kino filmuose, anot Žymanto, yra grynų gryniausia utopija. „Filmuose vienas vaikinas lyg niekur nieko susitvarko su penkiais. Tačiau gyvenime taip niekada nėbūna. Kai tu skalpuosi vieną – kitas iš už nugaros stvers tau už kojos – ir viskas, – aiškina jis. – Žinoma, jei puola keli žemo intelekto chuliganėliai – užtenka vienam „kalti“, o kiti pamatę, ką sugebi, išsigandę gali pabėgti“.
Pačiam Žymantui gatvėje porą kartų teko apsiginti ir apginti žmoną. „Bėgti nuo užpuolikų man dar neteko“, – šypsosi 29 metų vyras.
Smūgis žemiau juostos
Anot trenerio, budrumui labai svarbu ir geras periferinis regėjimas. „Juk dažniausiai žmonės užpuolami ne iš priekio, o iš pasalų“ – primena jis. Toks regėjimas, kai žmogus gerai mato 180 laipsnių kampu, anot Žymanto, gyvenime gali labai praversti. Moterims treneris visai ne juokais pataria vyriškos lyties užpuolikui spirti žemiau juostos. „Tam ypatingų sugebėjimų ir treniruočių nereikia – tereikia spirti ton jautrion vieton stipriai, negailint nei savo kojos, nei juo labiau paties užpuoliko, – aiškina jis. – Patikėkite, jei smūgis bus tikslus – užpuolikas kaipmat jus paleis iš nagų!“
Apstu šarlatanų
Vis dėlto dažniausiai taekvondo, kaip ir kitų kovos menų treniruotes, lanko vaikai. Tiesa, ne visada jie patys ateina – dažnai atveda tėvai, nenorėdami, kad jų atžalos ištisas dienas akis gadintų prie kompiuterio ar šlaistytųsi kiemais.
Tačiau ir vyresni žmonės, anot Žymanto, domisi kovos menais. „Ir būna baisiai nustebę, kad po keliolikos treniruočių tampa lankstūs it vaikai ir pasiekia gerų rezultatų”, – sako jis.
Jei nori išmokti kovos meno ar savigynos, anot trenerio, privalai lankyti treniruotes. „Šiais laikais knygynuose pilna gražiai iliustruotų knygų, skirtų savarankiškoms pratyboms. Tačiau mokytis be trenerio pagalbos – tas pats, kas išmokti vairuoti automobilį teoriškai, nė karto nesėdėjus prie vairo“, – tikina Žymantas.
Tiesa, tuos, kas nusprendė treniruotis, Bražiūnas įspėja – visur knibždėte knibžda šarlatanų. Todėl nuėjus į klubą reikėtų pasiteirauti, koks trenerio išsimokslinimas, paprašyti parodyti veiklos licencija.
Vilniaus Taekwondo sporto klubo TORNADO vadovo, Lietuvos Taekwondo federacijos generalinio sekretoriaus Žymanto Bražiūno interviu duotas žurnalistei Editai Lukaitei. Interviu publikuotas 2003 m. liepos 12 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“.